Kalendorius – gyvenimo, darbo ir tradicijų palydovas

Baigiantis metams, pasitinkant Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje surengta kalendorių paroda.

Šios parodos emblema tapo etnologo, profesoriaus, gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos sukurtas kalendorius „TĖVIŠKĖS METAI“. Šio kalendoriaus originalas kabo Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, kalendoriaus dailininkė – Margarita Jasilionytė. Kalendorius yra platinamas kaip spalvingas plakatas.

Libertas Klimka šį kalendorių sukūrė turėdamas tikslą jį panaudoti etninės kultūros seminarams, kad besidomintys praeities tradicijomis labai koncentruotai, vienoje vietoje, galėtų susipažinti ir su rekonstruotomis baltiškomis šventėmis, ir su krikščioniškomis šventėmis, kurios vėliau susiliejo su senuoju liaudies kalendoriumi. Šiame kalendoriuje pažymėta, kokie darbai susiję su tam tikromis datomis, kurios nuo seniausių laikų yra pastovios, nekintančios. Pavyzdžiui – Jurginės, balandžio 23 – ganiavos pradžia. Balandžio 1 – oji Juokų diena. Šv. Stanislovas, gegužės 8 –ji Cibulinis – svogūnų sodinimo diena. Birželio 22 – vasaros salėgrįža ir t. t. Todėl šis „TĖVIŠKĖS METŲ“ kalendorius gali tarnauti daugelį metų ir tapti vedliu per gamtos diktuojamas gyvenimo ir darbų permainas.

Kodėl įsiklausyti į Tėviškės gamtos ritmą ir suprasti, pajusti savosios tautos papročių prasmę gali būti svarbu šiuolaikiniam Lietuvos žmogui? Vertingos ir įdomios mokslininko Liberto Klimkos mintys apie senuosius kalendorius: „Kodėl mums rūpi senolių kalendorius, kodėl maga kartoti jo šventes? Kalendorius – ne tik botagėlis, genantys žmogų nuo vieno darbo prie kito. Lietuvis, gilios praeities tautos atstovas, gyvena tarsi dvejuose laikuose: istoriniame, įsukančiame kasdien į naujausių įvykių sūkurį, ir archajiniame, kuris tarsi sustingęs ties tautos šaknimis, įsismelkęs į mus per motinos lopšinę, močiutės pasakas, tėviškės gamtą ir visą kultūros paveldą. Tinkamai tuos laikus derinant, galime pasijusti tautos istorinio kelio žygeiviais“.

Šioje įdomioje kalendorių parodoje eksponuojama daugiau nei 125 įvairių metų, įvairių turinių, paskirčių (darbo, verslo, mokslo, meilės) kalendoriai. Pats seniausias parodos kalendorius – 1940 – jų metų „JĖZUITŲ KALENDORIUS“, kurį išsaugojo dusetiškė Joana Stašienė

Beje, pirmasis lietuviškas kalendorius buvo išleistas 1846 metais. Jo autorius – Laurynas Ivinskis. Kalendorius vadinosi „Metu skaitlus ukiszkas ant metu Wieszpaties 1846“. Šiame kalendoriuje buvo populiarinamos mokslo žinios, teikiami praktiniai patarimai valstiečiams, kaip gydyti žmones ir gyvulius, spausdinami vertimai, tautosaka.

Visų kalendorių tikslas – skaityti praeities ir ateities laiką, stebėti paros saulėtekių ir saulėlydžių pasiketimus, laukiant ne tik žiemos saulėgrįžos ir didžiųjų, krikščionių pasaulyje švenčiamų švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų, bet ir kitų žmogui ir valstybei reikšmingų dienų. Dažnai kalendoriuose pasižymimos  reikšmingos datos, ieškoma naudingų patarimų, vardadienių, gražių vardų vaikučiams – kiekvienas kalendorių dabar gali pasirinkti pagal savo poreikius – tokia didelė yra jų įvairovė. Neretai šeimoje yra keletas kalendorių ir šeimos nariai jais naudojasi.

Populiariausi šioje parodoje yra „Kolūkiečių kalendoriai“ – jų yra daugiausia. Seniausias parodoje „Kolūkiečių kalendorius“ išleistas 1964 metais. Nemažai yra labai populiarių „Šeimos kalendorių“, „Moters kalendorių“. Yra ir vienintelis 1971 – jų metų „Šluotos“ kalendorius“.

Žiūrint į išdėliotus ir sukabintus kalendorius ima noras juos pavartyti, pasiskaityti, prisiminti prabėgusius metus, senus įvykius.Vieni kalendoriai išleisti spalvingai, prabangiai, kiti paprastučiai, ant prasto popieriaus, tačiau kažkieno gyvenime jie buvo vertinami, jais buvo naudojamasi, ilgus metus jie buvo saugomi.

Mėginsiu įvardinti įdomesnius parodoje esančius kalendorius: „Kaimo metų kalendorius“, „Valstiečių kalendorius“,  „Gyvūnų kalendorius“, „Pasaulio paslapčių ir mįslių kalendorius“, „Namų kalendorius“, „Žiniuonių kalendorius“, „Patarimų moterims kalendorius“, „Patarimų sodininkams kalendorius“, „Konservavimo kalendorius“, „Vaistininko patarimų kalendorius“, „Palmiros Kelertienės astrologinis kalendorius“, „Hansabanko kalendorius“, „Virtuvės kalendorius“ (su virimo ir kepimo receptais), „Kelininkų kalendorius“, „Katalikų kalendorius“, „Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės – Milulėnienės kalendorius“ ir dar daugelis kitų.

Kviečiame bibliotekos skaitytojus į šią įdomią parodą.

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė dėkoja skaitytojoms – Rimtautei Jakaitienei, Joanai Stašienei, Danutei Drebulienei, Nijolei Trumpienei, Linai Morkūnienei ir bibliotekos darbuotojoms, kurios išsaugojo ir atgabeno į biblioteką vertingus ir įdomius kalendorius. Taip pat dėkoja etnologui, mokslininkui Libertui Klimkai už šią kalendorių parodą papuošusį, ir tapusį kalendorių parodos emblema, gražiai įrėmintą „TĖVIŠKĖS METŲ“ kalendorių.

Praeis kelios dienos – nuplėšime paskutinį šių metų kalendoriaus lapelį ir atversime naują. Tegul 2015 metų kalendorius, skaičiuodamas naujas dienas, atneša mums naujus įspūdžius, naujas patirtis, ir  žinoma, sveikatą, laimę ir gerovę.

Parengė Marija VARENBERGIENĖ,
Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ narė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės.