Marcelijus Martinaitis

Pirmoji Pauliaus Širvio literatūrinė premija įteikta 1995 m. Marcelijui Martinaičiui už meilės lyrikos knygą  „Atmintys“ (1994). Gamtovaizdis „Atmintyse“ – vienas esmingiausių poeto kūrinių elementų. Aštuoneiliuose  laiko tekėjimas iš atminties nuplukdo į užmarštį šio abipusio ryšio kilnumą, trapumą ir grožį. Be to, poetas M. Martinaitis – 1984 m. išleistos P. Širvio rinktinės „Ir nusinešė saulę miškai“ sudarytojas ir įvado autorius.

XXVIII

Mes stovėjom, ir upė sau plaukė.
Mes žiūrėjom, ir vandenys sruvo.
Mes tylėjom ir nieko nelaukėm:
plaukė upė, ir nieko nebuvo.

Mes tik klausėm, ir paukščiai krykštė.
Mes tik žengėm ir žvelgėm į kelią…
Tai ir buvo, kas niekad negrįžta,
Ką visą gyvenimą gelia.